užgaulis

užgaulis
ùžgaulis sm. (1) KI232, Rtr, NdŽ, , užgaulỹs (3b), ū́žgaulis (1) K, NdŽ 1. KI232, Rtr, NdŽ, žr. užgaulė 1: Ta boba be užgaulių̃ negalia apsieiti Krš. Bjaurus, vis su ùžgauliais šneka Akm. Su ùžgauliais rašo, nenoru i susirašinėti Krš. Tėvai net alpo iš užgaulio ir šykštumo Vaižg. 2. N, K, LsB460, grobis, laimikis: [Žmogui] atsitolinus, lapė priselinus ir nuvilkdavus jojo užgaulį LTI8(Bs). Ant užgaulio (plėšikauti) einąs R70, 93. 3. N, K, NdŽ kas kartais įvyksta, atsitinka.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • užgaulė — sf. (1) Š, NdŽ, DŽ, ùžgaulė (1) NdŽ, užgaulė̃ (3b) Skr 1. Š, NdŽ, KlvrŽ užgavimas, įžeidimas; užgauliojimas, patyčios: Ùžgaulė yra užgavimas blogu žodžiu J. Jis marčiai su ùžgaule atsakė, kad jos mažas kraitis J. Vaikščio[ja] užgaules… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”